„Mano draugai yra visos gamtos sudėtinės dalys. Tik dėl jų aš gyvenu. Bet žmonių ieškojau visada. Apie juos kalbėti labai sudėtinga. Nebent kunigui per išpažintį galėčiau pasiskųsti, pasiguosti, paklausti, kaip atleisti jiems už padarytas moralines skriaudas. Apie žmones, kurie buvo visai šalia, galima kalbėti nebent tarp 4 sienų, ir tyliai. Daugeliui draugų pagelbėjau ten, kur galėjau. Svarbiausias tikslas buvo juos pastumti į priekį, pakylėti aukštyn, duoti impulsą ateičiai, įdiegti pasitikėjimą savimi“.

 Bronius Šablevičius